Nupurtyk jai dulkes, aprenk ją kailiais
Nuspalvink veidą, kad būtų kaip lėlės.
Prisimink kaip šokom valsą, autobusų stotelėj,
Kaip gatvėj su tavim lingavo, plastikiniai maišeliai.

Kur ta Rudens giesmė, kai jie trenkiasi į stiklą?
Kur visos meilės dainos, kurias pavogei iš vėjo?
Toliau, mašinų stogais šoki paslapty,
Išskietusi kojas.
Su gvazdikų ryšuliais tarp šlaunų.

Pre-chorus

Vienas du du vienas,
Gal kartu pavienes, pienes,
nuskinsim ryto rasoje.
Vienas du dvi sienas,
Panardinsim tyru gilumoj,
Kur smilgos Smiltynėj prasmigs ir grįš į žemę,
Kur su mano ašarom, tavo glėbyje pradingo
žodžiai.

Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.

Verse 2

Ir nors, visom iliuzijom, pasikartot nelemta,
Šakuotom ir šaknuotom beliks nupjaut šakas,
Sumest į židinį.Sudegint.

Atsikvošėjęs,turi prisipažint,
Apkvailintas,gal tūkstantį.
Gal vieną kartą.
Galų gale,
Grįžti, kaip vaikas,
Liežuviu gaudyt pelenų.




Pre-chorus

Vienas du du vienas,
Gal kartu pavienes, pienes,
nuskinsim ryto rasoje.
Vienas du dvi sienas,
Panardinsim tyru gilumoj,
Kur smilgos Smiltynėj prasmigs ir grįš į žemę,
Kur su mano ašarom, tavo glėbyje prasmigo
žodžiai.

Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.

Bridge

Man ne išgirdus, vėl sušuk "pavasaris!".
Ne, ne klausyk manęs, nubraukus ašaras.
Palauk.
Kol, pasakysiu visas paslaptis,
Vėl pameluosiu apie praeitį.

Ištirpsiu aš kaip tavo pėdos su sniegu.
Ir vėl aš lauksiu, kol sušuksi "tu!".
Aš tau šiltai bučiuosiu lüpas,
Laimingi suksimės ratu.

Outro

Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.

Vienas du tu vienas,
Gal kartu pavienes, pienes,
nuskinsim ryto rasoje.
Vienas du dvi sienas,
Panardinsim tyru gilumoj,
Kur smilgos Smiltynėj prasmigs ir grįš į žemę,
Kur su mano ašarom, tavo glėbyje prasmigo
žodžiai.

Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.
Tavęs Nebėra, tavęs nebėra, tavęs nebėra.